Maisto Skyrius

Gyvūninių produktų rūšies nustatymas

Pagal dabar galiojančius įstatymus, maisto produktai turi būti ženklinami taip, kad jie neklaidintų vartotojų. Tai taikoma informacijai apie maisto produktų savybes, įskaitant jų pavadinimą, rūšį, charakteristikas, sudedamąsias dalis, kiekį, galiojimo trukmę, kilmę ar kilmės vietą, gamybos metodus ir pan. Greta mėsos produkto pavadinimo turi būti nurodyta mėsos, iš kurios tas produktas pagamintas, rūšis, kad vartotojas galėtų atpažinti maisto produktus ir atskirti juos vieną nuo kito. Pateikiant informaciją apie produktą, būtina nurodyti visas jo sudedamąsias dalis.

Nustatant mėsos rūšį, taikomi tokie molekulinės biologijos metodai kaip polimerazės grandininė reakcija (PGR). Identifikavimo procesas paremtas specifinės DNR sekos, susijusios su tam tikra mėsos rūšimi, nustatymu. Modernus tikrojo laiko PGR metodas yra itin jautrus analitinis tyrimas, leidžiantis < 0,1 proc. tikslumu kiekybiškai apskaičiuoti produkte esančias nepageidaujamos mėsos rūšies priemaišas.

 

Alergenų tyrimai

 

Maisto alergenai tapo svarbiu kokybės kontrolės analizės objektu. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams yra pateikta keturiolika alergiją ar maisto netoleravimą sukeliančių medžiagų arba produktų, kurie turi būti nurodomi ženklinimo etiketėse: karvės pienas, kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, glitimo turinys javai (kviečiai, avižos, miežiai, rugiai), riešutai (lazdyno riešutai, graikiniai riešutai, anakardžiai, makadamijų riešutai, pistacijos, bertoletijos, migdolai), žemės riešutai, sojos, salierai, sezamų sėklos, garstyčios ir jų produktai, lubinai, moliuskai ir sulfitai, kurių koncentracija ne mažesnė nei 10 mg/kg.

 

Remiantis skaičiavimais, nuo alergijos tam tikram maistui kenčia daugiau nei 2 proc. suaugusiųjų ir apie 4–8 proc. vaikų. Tam tikriems alergenams jautrūs žmonės, suvartoję tokių alergenų turinčių maisto produktų, gali patirti įvairių alerginių reakcijų, paveikiančių odą, virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus ar kraujotakos sistemą. Jiems gali pasireikšti tokios ligos kaip dilgėlinė, angioedema (pažeidžia gerklas, lūpas, liežuvį, veidą), atopinis dermatitas (egzema), astma, rinitas, vėmimas, diarėja, skrandžio spazmai, hipotenzija arba gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas.

Norint užtikrinti maisto produktų saugą, reikia taikyti operatyvius, jautrius ir patikimus alergenų aptikimo ir jų kiekio įvertinimo maisto produktuose metodus, kuriuos galėtų reguliariai pasitelkti gamybos įmonės arba maisto saugos ir kokybės kontrolės institucijos. Alergenams nustatyti taikomi analitiniai metodai turi padėti veiksmingai tirti ne tik žaliavas, pusiau gatavus ir gatavus produktus, bet ir aplinkos bei nuotekų mėginius. Šiam tikslui atliekami imunofermentinio baltymų aptikimo metodu ir polimerazės grandinine reakcija paremti alergenų tyrimai.

 

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO)

 

Labiausiai paplitę genetiškai modifikuoti augalai – sojos, kukurūzai, rapsai, ryžiai ir medvilnė. Pagrindinės savybės, kuriomis pasižymi transgeniniai augalai, – atsparumas herbicidams ir parazitams. „J.S. Hamilton Poland Sp. z o.o.“, laboratorija atlieka maisto ir pašarų tyrimus, kuriais siekia nustatyti galimas jų genetines modifikacijas pagal galiojančius Europos teisės aktus. Pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, visi maisto produktai arba pašarai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų ar kurie yra iš jų pagaminti, turi būti atitinkamai paženklinti. Genetiškai modifikuotų organizmų ženklinimo riba – 0,9 proc. (Reglamentas (EB) Nr. 49/2000). Jei produkte esančių genetiškai modifikuotų organizmų kiekis neviršija šios ribos, toks kiekis laikomas atsitiktiniu arba techniškai neišvengiamu ir jo nurodyti etiketėje nereikia.

 

Tikrojo laiko polimerazės grandininė reakcija, naudojama siekiant nustatyti ir kiekybiškai įvertinti genetiškai modifikuotus organizmus, susideda iš šių etapų:

  • GMO atrankos tyrimas (kokybinis metodas – genų modifikacijai naudojamų DNR fragmentų nustatymas);
    • dvigubos atrankos tyrimas (35S promotoriaus ir NOS terminatoriaus nustatymas);
    • trigubos atrankos tyrimas (35S promotoriaus, NOS terminatoriaus ir 34S FMV promotorių nustatymas);
  • Specifinių GMO nustatymas (kiekybinis metodas – genetiškai modifikuotų sojų, kukurūzų, rapsų ir kitų kultūrų veislių nustatymas);
  • kiekybinis specifinių GMO tyrimas.

 

VIRUSAI MAISTO PRODUKTUOSE

 

Skaičiuojama, kad virusai sukelia 67 proc. visų ligų, kurias lemia maiste esantys patogenai. Infekcijai plisti pakanka labai mažo kiekio virusio (10–100 viruso dalelių). Maisto produktai gali būti užkrėsti žarnyno virusais bet kuriuo gamybos etapu: derliaus auginimo, derliaus nuėmimo, transportavimo, pakavimo, apdorojimo ar pristatymo etape. Dauguma infekcijų plinta dėl kontakto su sergančiais asmenimis, kurie dalyvauja maisto produktų platinimo ar ruošimo procese. Siūlomos tokios per maistą plintančių virusų kontrolės strategijos: atitikties gerosios higienos, žemės ūkio ir pramonės praktikos standartams kontrolė, RVASVT procedūros, švietimo iniciatyvos ir vakcinacija (nuo hepatito A ir noroviruso). Reikėtų akcentuoti naujų molekulinės biologijos metodų naudojimą ir metodologinius patobulinimus, kurie padėtų veiksmingiau aptikti maisto produktuose esančius virusus. Atsižvelgdama į augantį virusinių infekcijų, plintančių per šaldytus vaisius, skaičių, „J.S. Hamilton Poland Sp. z o.o.“, laboratorija sukūrė naujus tyrimų metodus, padedančius nustatyti norovirusus ir hepatito A virusą šaldytuose maisto produktuose.